atremti

atrem̃ti, àtremia, àtrėmė 1. tr. SD¹107, R, N, K, DŽ paspirti ramsčiu, prilaikyti: Tvorą atrem̃k, kad neišvirstum J. Aš jį (medį) su savo laza atremsiu BsPI98. Ano rato neatàrėmėt, tai ir slysta Slm. | prk.: Seniai, atrė̃mę sąsparas, stovia Ob. Ko čia stovi, tvorą atrėmęs? Žem. ║ prispausti prie ko (ranką, alkūnę, petį), norint atsispirti: O Vilius sėdėjo, alkūnes atrėmęs į stalą ir galvą parėmęs į rankas I.Simon. Petį atrė̃męs buvau [į duris], i atlaikė [durys] Všv. | refl. intr., tr. N, K, LL153: Jis atsirė̃męs rymo ant stalo (skomijos) rūpestingas J. Atsirė̃mus an alkūnės, tai da nieko, da man gerai Krm. Senam y[ra] gerai atsirem̃ties su lazda Vgr. Kam tas vyras, jei ant jo peties negalima atsiremti TŽIII381. Slenka jie susikibę kits į kitą, vienas antrą palaikydami, vienas antru atsiremdami B.Sruog. Grigas, atsirėmęs alkūne stalą, parėmęs pasmakrę, papsėjo tylėdamas V.Krėv. Aš nusėdau nuo žirgelio, atsirėmiau an balnelio LTR(Lp). Kiek sykių traukiau, tiek gailiai verkiau…, an baltų rankų atsiremdama TŽI181. ^ Su šūdu vandenė[je] neatsiremsi Sim. 2. tr. pašalinti ramstį: Ateisiu vėlai, tik tu atrem̃k duris Asv. 3. tr. atšlieti: Mane atrėmęs į pečių, liepė stovėti Žem. | refl. intr., tr. Š: Atokiau, atsirėmęs tvoros, snūduriavo patruliuojantis esesininkas J.Avyž. Dešinėj, prie sienos atsirėmusioj spintoj su išdaužytais stiklais, jis matė išvartytas knygas J.Marc. Jis į sieną atsirėmė nugarą I.Simon. Kame ten pirtė[je] atsisėsi, į sieną atsirė̃męs Als. | prk.: Į ką gyvenime atsirem̃si, kai tėvų nebus? Prn. 4. tr. įstatyti, įremti: Išsitraukė kardą, atrėmė sau in krūtinę ir norėjo persidurt BsPIV70. 5. refl. įdurti, nudiegti: Oi kas atsirėmė an mano mergelės, kad jam atsiremtų po širdžia dieglelis LTR(Lp). 6. intr. ateiti, priartėti: Per potvynį vanduo àtrėmė net prie sodžiaus Kb. Kolei aš išsipruitinau, tai ir vakaras àtrėmė Kb. | refl.: Dabar, kai nuvokiu, kad atsirėmiau į Avižienas, jau ir kelią žinau rš. Mišku, mišku [eisi] ir į Nemuną atsirem̃si KzR. Pskavą nudeginęs, vos beatsirėmė su savo šimtais pulkais į mūrus Maskvos S.Dauk. ║ refl. įsibesti: Išsviedau tą Šlepingį, ta (tai) kiaurai į kopą laivas atsìrėmė Plng. | prk.: Jos akys atsirėmė į Barbutę S.Čiurl. Yra dalykų, apie kuriuos nepagalvoji, iki nosim į juos neatsiremi Mš. 7. intr. liestis, siekti: Dabar dar ir šilimos yra, kur saulutė àtremia Pc. | refl.: Uostai dideliausi į ausis atsirė̃mę Šts. Mūs laukas net prie plento atsìremia Lš. Ganyklų vienas galas atsirėmė į kaimo laukus K.Bor. Takas atsiremia į skardį, nuo kurio pro praretėjusias krūmokšnių šakas sidabru sutviska upė V.Bub. | Dangus juodais sparnais atsirėmė į žemę V.Myk-Put. | prk.: Valgiau, kol atsìrėmė (daugiau nebetilpo) Vkš. 8. refl. pasitikėti, pasikliauti: Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim ir atsiremtumim MKr18. 9. refl. vadovautis: Šis, jau ta medžiaga atsirėmęs, išduodavo savo nusprendimą A.Janul. 10. intr. atsakyti, atkirsti: Ne vienas man atrems: tiek ant svieto dumia tabaką V.Kudir. Prisipažįsta, bet tuoj pat atremia: tai buvę tokie laikai V.Bub. | refl.: Buvo toks taikus žmogus, neišdrįsdavo atkariu žodžiu atsiremti J.Avyž. ║ tr. atmesti, paneigti: [Gediminas] tvirtai pasiryžęs atremti visus kaltinimus J.Avyž. Atremdamas priekaištus, kiek pašiepdamas rašė rš. 11. tr. LL119 atmušti, sulaikyti: Vyras kerta kardu, tačiau Paulius atremia jo smūgį V.Bub. Teko atremti pašėlusį plėšikiškų hitlerinių ordų spaudimą sp. Gėris privalo būti ginkluotas, jeigu jis nori atremti amžiną blogį E.Miež. Nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti S.Dauk. Nesa kuo mes arčiaus Dievo būsime, tuo toliaus nuog mūsų priešinykai bus atremti DP587. Neprietelių mūsų atremk Mž79. ^ Delnu kūjo neatremsi, kakta sienos nepramuši KrvP(Al). | refl.: Kad galėtų atsiremti prieš neprietelius, padirbo Jerozolimoj pilę M.Valanč. Stengė atsiremti nu Kuršo ir Prūsų griaunantiems į Žemaičių žemę vokyčiams M.Valanč. \ remti; apremti; atremti; įremti; išremti; nuremti; paremti; persiremti; priremti; suremti; užremti